Federacijos įstatai (pdf)

(JAR įregitruota 2019-07-19)

2014 m. varžybų kalendoriai (pdf)

Norėdami atsisųsti 2014 m. Lietuvos gimnastikos sporto varžybų kalendorių PDF formatu spauskite čia. 

Gimnastika (gr. gymnastikē < gymnazō - darau pratimus, mankštinuosi), viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių; sporto šakų grupė. Tarptautinė gimnastikos federacija (Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), įk. 1921, skiria šias gimnastikos šakas: akrobatinius šuolius, bendrąją gimnastiką, meninę gimnastiką, sportinę aerobiką, sportinę akrobatiką, vyrų sportinę gimnastiką ir moterų sportinę gimnastiką. Lietuvoje kultivuojama: sportinė aerobika (­ aerobika), bendroji gimnastika (­ gimnastika, gimnastika visiems, bendroji gimnastika), meninė gimnastika (­ gimnastika, meninė gimnastika), sportinė akrobatika (­ akrobatika) ir akrobatiniai šuoliai, sportinė gimnastika (­ gimnastika, sportinė gimnastika; apima vyrų ir moterų sportinę gimnastiką). Šių sporto šakų org‑jas vienija Lietuvos gimnastikos fed‑ja (­ Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, įk. 1922).

Aleksandras Marčenkovas

www.lse.lt informacija (nuoroda į straipsnį)

 

Gimnastika, sportinė gimnastika, sporto šaka, apimanti laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Moterys atlieka (eilės tvarka) atraminius šuolius per 120 cm aukščio stalą, pratimus ant įvairiaaukščių lygiagrečių, ant buomo ir laisvuosius pratimus ant 12 × 12 m kilimo (šiek tiek spyruokliuojančio), vyrai - laisvuosius pratimus ant tokio pat kilimo, pratimus ant arklio su rankenomis, ant žiedų, atraminius šuolius per 135 cm aukščio stalą, pratimus ant lygiagrečių ir skersinio. Laisvuosius pratimus vyrai atlieka per 50-70, moterys (skambant muzikai) - per 70-80 s. Aukščiausio lygio varžybose gimnastai atlieka tik savo kūrybos pratimus. Visi atliekami elementai (pratimai) suskirstyti į grupes pagal sudėtingumą, jos turi savo simbolius: A (lengviausi), B, C, D, E, F, G (sunkiausi). Pratimai vertinami balais pagal tai, kiek gimnastas padaro sudėtingiausių elementų (atmetus klaidas), pratimo kompozicija, atlikimo artistiškumas. Daugiakovės laimėtojas (absoliutusis čempionas) nustatomas pagal surinktą didžiausią balų sumą ant kiekvieno prietaiso, atskirų rungčių - ant kurio nors prietaiso. Finalo varžybose dėl daugiakovės laimėtojo vardo varžosi 24 gimnastai, atrankos varžybose iš viso surinkę daugiausia balų, dėl atskiros rungties laimėtojo - 8 gimnastai, surinkę daugiausia balų ant to prietaiso, dėl komandos laimėtojos vardo - 8 komandos, surinkusios daugiausia balų.

Sportinė ∆ kaip šiuolaikinė sporto šaka susiformavo iš bendrosios gimnastikos prieš 100-120 metų. Ypač svarbus vaidmuo buvo vokiečių (Turnen), čekų (Sakalų) ir švedų (P. ir J. Lingų) nacionalinės ∆ sistemos. 1881 įkurta Europos gimnastikos federacija (Fédération Européenne de Gymnastique, FEG), 1921 tapo Tarptautine gimnastikos federacija (Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), kai jos narių skaičių papildė ne Europos šalių fed‑jos. 2008 vienijo 129 šalis. 1982 įkurta Europos gimnastikos sąjunga (Union Européenne de Gymnastique, UEG). 2008 turėjo 47 šalis nares. 1896 ∆ įtraukta į olimpinių žaidynių programą (nuo 1928 dalyvauja ir moterys). Nuo 1903 rengiami vyrų (iš pradžių vadinti tarpt. turnyrais), nuo 1934 - moterų pasaulio, nuo 1955 - Europos vyrų, nuo 1957 - moterų čempionatai. Buvo tobulinamos varžybų taisyklės, nuo 1958 nustatomi atskirų rungčių (prietaisų) laimėtojai.

LIETUVOJE įv. kursuose, g‑jose buvo dėstomos užsienio ∆ sistemos, kariuomenėje atliekami Sakalų, Turnen sistemos pratimai. Pirmoji sporto org-ja, pradėjusi aktyviai propaguoti gimnastikos, mankštos pratimus Lietuvoje, buvo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įk. 1922. Šios org-jos vienas pagr. tikslų buvo ...harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir galimai dvasios pajėgas.., atnaujinant mūsų tautiškąjį sportą. Vienas šios org-joskūrėjų K. Dineika propagavo ...racionalinę kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus. 1938 Šaulių s‑gos šventėje Kaune įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų. 1946 įkurta pirmoji ∆ sekcija LVKKI, 1947 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas (čempionai - M. Kogutas, M. Samochvalova, abu LVKKI). Pirmieji SSRS sporto meistrai: A. Čėsna (1953), E. Jurevičiūtė-Paulauskienė (1956). 1967 SSRS tautų spartakiadoje J. Žurauskaitė-Kindurienė (tr. R. Matusevičienė) užėmė 5 v. (atraminiai šuoliai), 1981 SSRS moksleivių spartakiadoje I. Spirgulevič (tr. V. Montrimienė) - 3 v. (pratimai ant buomo), V. Kondakovas (tr. N. Borzykinas) - 3 v. (daugiakovė, sporto meistrų programa), S. Rumbutis (tr. A. Skaudys) - 4 v. (daugiakovė, I atskyrio programa), 1982 I. Lebedevas (tr. A. Filatovas) tapo SSRS čempionu (laisvieji pratimai).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos gimnastikos fed‑jai (ji iki 2007 vadovavo ir sport. gimnastikai) 1992 įstojus į FIG, šalies gimnastams atsirado galimybė atstovauti Lietuvai tarpt. varžybose. 1992 S. Rumbutis (tr. A. Skaudys) pasaulio čempionate užėmė 9 v. (pratimai ant lygiagrečių), L. Gaveika (tr. N. Borzykinas ir V. Šurpikas) 2004 Europos čempionate - 6 v. (pratimai ant skersinio), J. Kovaliova (tr. L. ir N. Borzykinai, nuo 1997 - A. Melko) XXVII OŽ (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija) - 52 v., J. Zanevskaja (tr. I. ir M. Katinai) XXIX OŽ (2008 Pekinas, Kinija) - 54 v. (daugiakovės asm. varžybos), 13 v. (atraminiai šuoliai), 72 v. (laisvieji pratimai).

Daugkartiniai (5 ir daugiau kartų) Lietuvos čempionai ir jų treneriai (neminėti anksčiau): vyrai 1953-60 - A. Čėsna, J. Plikaitis, 1961-76 - N. Šarkis, I. Michailenko (abiejų tr. J. A. Masandukas), V. Koblinecas, A. Marčenkovas (abiejų tr. A. Čėsna), S. Miasnikovas (tr. I. Michailenko), V. Šurpikas (tr. B. Slepakas), 1977-92 - I. Lebedevas (tr. A. Filatovas), S. Rumbutis, M. Lesiukovas (tr. N. Borzykinas ir V. Šurpikas), 1977-2007 - K. Vorona (tr. A. Filatovas), 1993-2007 - L. Gaveika, R. Guščinas (tr. R. Zakšauskas), J. Izmodionovas (tr. A. Filatovas), moterys - 1953-60 - M. Minalgienė, M. Boruto, E. Jurevičiūtė-Paulauskienė, 1961-76 - J. Žurauskaitė (tr. R. Matusevičiūtė), I. Temelytė (tr. R. Kryževičienė ir V. Kazlauskas), J. Miliušytė (tr. N. Danilevičienė ir A. Kaminskas), Z. Šeškevičiūtė (tr. N. Danilevičienė), R. Sadauskaitė (tr. N. Danilevičienė ir A. Marčenkovas), S. Kravčenko (tr. I. Mažeikienė), 1977-92 - D. Bakaitė (tr. N. Danilevičienė ir A. Marčenkovas), V. Švedaitė (tr. D. Baranauskienė ir A. Marčenkovas), I. Spirgulėvič (tr. V. Montrimienė), N. Kovaliova (tr. A. Samoškinas), N. Zarauskaitė (tr. D. Baranauskienė ir A. Samoškinas), 1993-2007 - J. Kovaliova, J. Zanevskaja.

2008 veikė 3 ∆ centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, dirbo 30 trenerių, treniravosi 532 gimnastai.

Lietuvos sportinės gimnastikos s‑gos (įk. 2007) prez. V. Grinius.
 

Mindaugas Katinas, Aleksandras Marčenkovas

www.lse.lt informacija (nuoroda į straipsnį)

Gimnastika, meninė gimnastika, gimnastikos šaka - aciklinė, sudėtingos koordinacijos olimpinė sporto šaka. Ją sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Tai judesių menas, leidžiantis perduoti žmogaus būsenas išraiškingais (pirmiausia rankų) judesiais. Meninė ∆ atsirado 20 a. pr., kai buvo pamėginta kryptingai derinti meną ir muziką atliekant fizinius pratimus. Po 1950, įtraukus akrobatikos, ritminės gimnastikos, šokių ir baleto elementus, meninė ∆ tapo varžybine sporto šaka, kultivuojama tik moterų. Į meninės ∆ varžybų programą įeina pratimai be įrankių ir su jais (šokdyne, lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu). Vertinama judesių emocinė išraiška, plastiškumas, išraiškingumas, lankstumas, judesių koordinacija, gimnasčių artistiškumas ir muzikalumas. Meninės ∆ varžybos būna individualiosios daugiakovės, atskirų įrankių, komandinės ir grupinių pratimų. 1881 įkurta Tarptautinė gimnastikos federacija (Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), iki 1921 vadinama Europos gimnastikos federacija (Fédération Européenne de Gymnastique, FEG). Į olimpinių žaidynių programą įtraukta 1984. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1963 kas 2 metai, Europos - nuo 1976.

LIETUVOJE meninė gimnastika pradėta kultivuoti po II pasaul. karo, t. y. 1945 įsteigus LVKKI ir pradėjus jame rengti ∆ specialistus. 1948 išleistos pirmosios meninės ∆ specialistės. 1950 surengtas pirmasis Lietuvos meninės gimnastikos čempionatas. Pirmosios žymesnės gimnastės: A. Brašiškytė, N. Urlakytė, V. Vandzinskaitė, I. Svolkinaitė. Nuo 1950 Lietuvos meninės ∆ atstovės dalyvavo SSRS čempionatuose, nuo 1979 - SSRS tautų spartakiadose. Didžiausių laimėjimų pasiekė D. Kutkaitė: 3 k. (1982-84) tapo absoliučiąja SSRS, 1982 Europos čempione, 1983 SSRS tautų spartakiadoje laimėjo 5 aukso, 1983 pasaulio čempionate - 2 bronzos (individualiai kuokelės ir lankas), 1982 Europos - 2 sidabro (individualiai kamuolys ir lankas), 1984 - bronzos (kuokelės) medalius; tr. V. Kubilienė (Vandzinskaitė). Sidabro medalį 1984 Europos čempionate (grupiniai pratimai) pelnė T. Zalysko (tr. A. Giriūnienė), 1987 pasaulio čempionate (grupiniai pratimai) - E. Meškauskaitė (tr. V. Kubilienė). V. Kubilienės ir S. Mackonienės (Kubiliūtės) auklėtinė K. Kliukevičiūtė 1989 Tenerifės Santa Kruse (Kanarų salos, Ispanija) laimėjo Europos jaunių čempionato 1 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalius, dalyvavo XXVI OŽ (1996 Atlanta, JAV) ir užėmė 37 vietą.

Meninės ∆ grupės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 2007 buvo 20 trenerių, 400 sportininkų, 2 tarpt. kategorijos teisėjos (1987 tarpt. teis. kategorija suteikta V. Kubilienei, 1997 - S. Mackonienei). Iki 1964 meninės ∆ plėtote rūpinosi Lietuvos gimnastikos fed‑jos (LGF; nuo 1992 FIG narė) Meninės gimnastikos aktyvas, nuo 1964 - Lietuvos meninės gimnastikos s‑ga (LGF narė), prez. V. Kubilienė (nuo 1964), gen. sekr. V. Abromavičius (nuo 2003).

 

Sigita Mackonienė

www.lse.lt informacija (nuoroda į straipsnį)